2017 m. lapkričio 22 d., trečiadienis
separator
separator
separator
separator
Dokumentų paieška
Projekto rėmėjai
Europos sąjunga
Europos Pabėgėlių centras
Migracijos departamentas
Prieglobsčio instituto vystymas Lietuvoje

1995-07-04 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso, kuris įsigaliojo 1997-07-27, kartu su 1951 m. Ženevos konvencija ir 1967 m. Niujorko protokolu dėl pabėgėlių statuso, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1997-01-21. Įsigaliojus įstatymui, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo nagrinėti užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą. 1997 m. kovo mėn. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriuje buvo įsteigtas Pabėgėlių reikalų poskyris. Dirbant paaiškėjo, kad pabėgėlio statuso suteikimo klausimai nepraranda savo aktualumo, atvirkščiai – tampa vis svarbesni Lietuvos Respublikai, kuri, buvusi nelegalių migrantų tranzito šalimi, virto prieglobsčio valstybe. Todėl 1998-07-10 buvo priimtas sprendimas įsteigti Migracijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Pabėgėlių reikalų skyrių. 1999-07-01 Lietuvos Respublikoje įsigaliojo įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šiame įstatyme buvo nustatyta užsieniečių teisė gauti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių (dėl negrąžinimo principo, dėl ligos, kai būtina gydytis Lietuvoje ir kt.). Leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, išduotas dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, dažniausiai patvirtindavo, kad užsieniečiui suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Leidimo laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių išdavimas buvo laikomas papildomos apsaugos institutu, siekiant, kad Lietuvos Respublika nepažeistų negrąžinimo principo, įtvirtinto tarptautiniuose dokumentuose žmogaus teisių srityje, reikalavimų. Užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių pradėjo nagrinėti Pabėgėlių reikalų skyrius. Be to, 2000-09-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl pabėgėlio statuso“, kuris pakeitė iki tol galiojusį Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl pabėgėlių Lietuvos Respublikoje statuso“, paaiškėjo, kad pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga (leidimas laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių) turi būti nustatomi per vieną bendrą prieglobsčio procedūrą. Šią procedūrą pradėjo įgyvendinti Pabėgėlių reikalų skyrius, atsakingas už užsieniečio teisinės padėties nustatymą nuo jo prašymo suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje ar išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių padavimo iki galutinio sprendimo priėmimo. Pakitus skyriaus darbo pobūdžiui, 2000-09-29 vietoj Pabėgėlių reikalų skyriaus buvo įsteigtas Prieglobsčio reikalų skyrius, kuris tapo ir iki šiol yra pagrindiniu už prieglobsčio prašymų nagrinėjimą atsakingu padaliniu. Tai yra vienintelė Lietuvos Respublikos institucija, kompleksiškai sprendžianti prieglobsčio klausimus, t. y. Prieglobsčio reikalų skyriaus funkcijas galima apibrėžti kaip labai plataus profilio, nes jo veikla aprėpia visos prieglobsčio procedūros pagrindines sudedamąsias dalis, pradedant pirminiais sprendimais, susijusiais su prieglobsčio prašytojų priėmimu (išskyrus sveikatos apsaugos paslaugų bei socialinių garantijų teikimo), baigiant teisminėmis procedūromis. Skyriuje yra nacionalinio kontaktinio asmens darbo vieta, skirta koordinuoti veiklą, susijusią su Europos prieglobsčio paramos biuru. Sprendžiant šiuos klausimus, palaikomi kasdieniai darbiniai kontaktai su kitomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.), nevyriausybinėmis organizacijomis (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, „Caritas“ ir kt.), tarptautinėmis organizacijomis (Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, Tarptautine migracijos organizacija ir kt.), Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis, kurių veikla susijusi su prieglobsčio suteikimu.

Lietuvai 2004 m. prisijungus prie Europos Sąjungos, iš dalies keitėsi ir su prieglobsčiu susiję nacionaliniai teisės aktai, kurie turėjo atitikti bendrą Europos Sąjungos prieglobsčio teisę. 2004-04-30 Lietuvos Respublikoje įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Šis įstatymas reguliuoja visus klausimus, susijusius su užsieniečių teisine padėtimi valstybėje. Atskiras įstatymo skirsnis nustato ir prieglobsčio suteikimo tvarką bei sąlygas. Įstatymu į Lietuvos Respublikos teisę ir praktiką buvo perkeltos Europos Sąjungos acquis prieglobsčio klausimais nuostatos. Nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos, Prieglobsčio reikalų skyrius atsakingas už Europos Tarybos 2003 m. reglamento dėl valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo, pateikto vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių, nagrinėjimą, nustatymo vykdymą. Skyriaus darbuotojai dalyvauja ir Europos Sąjungos Tarybos bei Komisijos darbo grupių ir komitetų prieglobsčio klausimais veikloje, atsako už Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Stojimo sutartį, susijusių su prieglobsčio klausimais, vykdymą. Lietuvos prieglobsčio sistema šiuo metu yra inkorporuota į bendrai kuriamą Europos Sąjungos prieglobsčio sistemą ir susaistyta bendrais Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Egzistuojanti bendra Europos Sąjungos prieglobsčio sistema (BEPS) įpareigoja valstybes nares laikytis bendrų Europos Sąjungos numatytų principų prieglobsčio srityje bei taikyti atsakomybės pasiskirstymo mechanizmą. Šiuo metu įpusėjęs antrasis BEPS kūrimo etapas yra dar ambicingesnis, jis paremtas didesniu valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo principu, bei juo siekiama suvienodinti Europos Sąjungos valstybių narių prieglobsčio sistemas. Įsiliejus į bendrą Europos Sąjungos prieglobsčio sistemą Lietuva įgijo galimybę tobulinti savo veiklos kokybę prieglobsčio srityje, pasinaudodama Europos Sąjungos fondų teikiamu finansavimu. Transformuojantis prieglobsčio teisei Lietuvoje kartu keitėsi ir Prieglobsčio reikalų skyriaus darbo pobūdis. Didžiausiu pokyčiu tapo naujai atsiradęs betarpiškas bendradarbiavimas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis informacinių mainų ir tarpusavio pagalbos teikimo kontekste, atsakomybės už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą nustatymo tarp Europos Sąjungos valstybių narių klausimais bei statistinės informacijos teikimo srityje.