2018 m. vasario 25 d., sekmadienis
separator
separator
separator
separator
Dokumentų paieška
Projekto rėmėjai
Europos sąjunga
Europos Pabėgėlių centras
Migracijos departamentas
Jūs esate čia: Pradinis / Prieglobstis
Atnaujinta: 2013-06-19 16:07:14
ES prieglobsčio politika

Bendra prieglobsčio politika, apimanti Bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, yra sudėtinė Europos Sąjungos tikslo palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo zoną, atvirą tiems, kurie aplinkybių priversti teisėtai siekia Bendrijos apsaugos, dalis. 1999 m. spalio 15 ir 16 d. savo specialiajame posėdyje Tampere Europos Taryba susitarė kurti Bendrąją Europos prieglobsčio sistemą, grindžiamą visišku ir visaapimančiu 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso (Ženevos konvencija), papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu (Protokolas), taikymu, taip patvirtindama pabėgėlių negrąžinimo principą ir užtikrindama, kad nė vienas asmuo nebus išsiųstas atgal, kur yra persekiojamas.
           
        Amsterdamo sutartimi buvo sukurtas Bendrijos imigracijos ir prieglobsčio politikos teisinis pagrindas. Sutartyje numatyti šios politikos tikslai buvo sukonkretinti Europos Vadovų Tarybos 1999 m. susitikime Tamperėje, o vėliau vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose 2004 m. Hagoje bei 2009 m. Stokholme dar labiau išplėtoti. Šie tikslai susiję su migracijos srautų valdymu, bendros prieglobsčio tvarkos nustatymu, nešališku požiūriu į trečiųjų šalių piliečius ir partneryste su trečiosiomis šalimis, laikantis bendro, nuoseklaus ir darnaus požiūrio.

        1999 m. Europos Vadovų Taryba paragino sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Nuo tada prieglobsčio klausimai pradėti laikyti Europos masto klausimais, kuriuos ir spręsti reikia ES lygmeniu. Europoje, kur nebėra sienų, prieglobsčio prašytojams turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, kad viena šalis neatrodytų patrauklesnė už kitas, tam pasiekti  ES yra užsibrėžusi tikslus, grindžiamus šiais trimis pagrindiniais principais:
1. Aukštesniais bendrais apsaugos standartais, kurių siekiama toliau derinant valstybių narių prieglobsčio įstatymus. Tam reikės iš dalies pakeisti tris svarbiausias su prieglobsčiu susijusias ES direktyvas, reglamentuojančias prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, prieglobsčio procedūras ir sąlygų gauti prieglobstį standartus.
2. Veiksmingu ir skatinamu praktiniu bendradarbiavimu. Tuo tikslu buvo įsteigtas Europos prieglobsčio paramos biuras, atsakingas už įvairiapusį valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su bendra Europos prieglobsčio sistema.
3. Didesniu valstybių narių, ES ir trečiųjų šalių solidarumu ir atsakomybe. Didžiausias dėmesys skiriamas valstybių narių solidarumo mechanizmams sukurti, siekiant tinkamai padėti valstybėms narėms, kurių sistemai tenka per didelė našta.