2018 m. spalio 17 d., trečiadienis
separator
separator
separator
separator
Dokumentų paieška
Projekto rėmėjai
Europos sąjunga
Europos Pabėgėlių centras
Migracijos departamentas
Jūs esate čia: Pradinis / Prieglobstis
Atnaujinta: 2013-06-19 12:59:54
Prieglobsčio suteikimo procedūra

Prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra

Prieglobsčio suteikimas Lietuvos Respublikoje – tai:
1. Pabėgėlio statuso suteikimas.
2. Papildomos apsaugos suteikimas.
3. Laikinosios apsaugos suteikimas.

1. Pabėgėlio statusas suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies nuostatos yra visiškai suderintos su minėtos Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, kurioje pateikiamas pabėgėlio apibrėžimas. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje skelbiama: pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
2. Papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos,  kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalis).
Pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga gali būti nesuteikta užsieniečiui, jeigu nustatyti Įstatymo 88 straipsnyje nurodyti pagrindai.
3. Laikinoji apsauga suteikiama vadovaujantis Įstatymo  IV skyriaus ketvirtuoju skirsniu esant masiniam užsieniečių srautui. Savarankiškai užsienietis dėl šios formos apsaugos suteikimo Lietuvos Respublikoje negali kreiptis.  Laikinoji apsauga nesuteikiama, jeigu nustatyti Įstatymo 93 straipsnyje nurodyti pagrindai.

Prieglobsčio suteikimo tvarka

1. Pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo tvarka.
Užsienietis turi teisę pateikti prašymą suteikti prieglobstį valstybės sienos perėjimo punkte, o būdamas  teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Lietuvos Respublikos teritorijoje – teritorinei policijos įstaigai arba Užsieniečių registracijos centrui. Šių institucijų valstybės tarnautojai privalo nedelsdami apklausti prieglobsčio prašytoją, paimti jo turimus asmens, kelionės ir kitus dokumentus, paimti prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus ir jį nufotografuoti. Prieglobsčio prašymas ir kiti susiję dokumentai perduodami Migracijos departamentui. Daktiloskopijos kortelė perduodama Kriminalistinių ekspertizių centrui, kuris paskirtas nacionaliniu EURODAC padaliniu, siekiant perduoti pirštų atspaudų duomenis Centriniam EURODAC padaliniui.
Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 48 val. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo privalo priimti vieną iš šių sprendimų:
a) nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės bendra tvarka, suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą. Šis sprendimas priimamas, jeigu nenustatytos priežastys, dėl kurių laikinas teritorinis prieglobstis nesuteikiamas (žr. c ir b punktus), ir jeigu negali būti nustatyta kita Europos Sąjungos valstybė narė, atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (žr. b punktą);
b) nustatyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, suteikti laikiną teritorinį prieglobstį ir išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą. Toks sprendimas priimamas, jeigu yra požymių, rodančių, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą gali būti atsakinga ne Lietuvos Respublika, o kita Europos Sąjungos valstybė narė. Tokiu atveju prieglobsčio prašymas nenagrinėjamas iš esmės, tačiau atliekamas tyrimas, kurio tikslas – perduoti prieglobsčio prašytoją Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už šio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Jeigu prieglobsčio prašytojas dėl kokių nors priežasčių nėra perduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, laikinas teritorinis prieglobstis tokiam užsieniečiui pratęsiamas ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės Lietuvoje;
c) nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nenagrinėti prieglobsčio prašymo iš esmės, prieglobsčio prašytoją grąžinti į saugią trečiąją valstybę. Toks sprendimas priimamas, jeigu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas į Lietuvos Respubliką atvyko iš saugios trečiosios valstybės. Saugi trečioji valstybė – tai valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra Konvencijos ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti (Įstatymo 2 straipsnio 25 dalis). Prieglobsčio prašytojas, atvykęs iš saugios trečiosios valstybės, įpareigojamas į ją išvykti, grąžinamas į ją arba išsiunčiamas. Saugios trečiosios valstybės principas netaikomas, jeigu prieglobsčio prašytojas yra nelydimas nepilnametis ir jeigu saugi trečioji valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė. Pastaruoju atveju priimamas sprendimas, nurodytas b punkte.
d) nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Priimant šį sprendimą, 48 val. terminas, per kurį Migracijos departamentas privalo nuspręsti, gali būti pratęstas iki 72 val. nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento. Toks prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atliekamas iš esmės skubos tvarka, jis taikomas, jeigu užsienietis atvyko iš saugios kilmės valstybės (užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos bei politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, Įstatymo 2 straipsnio 24 dalis ir, jeigu užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį yra akivaizdžiai nepagrįstas (toks užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės šalyje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka šiame Įstatyme nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas skubos tvarka netaikomas nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams.
Migracijos departamentas taip pat turi teisę perimti prieglobsčio prašytoją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu nustatoma, kad Lietuvos Respublika atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Šiais atvejais prieglobsčio prašymas iš esmės nagrinėjamas Lietuvoje.
Prieglobsčio prašytojas, kurio prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, apgyvendinamas Užsieniečių registracijos centre. Nelydimi nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Pabėgėlių priėmimo centre. Migracijos departamentas sprendžia dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gali būti apribuota judėjimo laisvė šalyje. Užsieniečio judėjimo laisvės klausimą sprendžia teismas, kuris gali taikyti sulaikymą arba alternatyvią sulaikymui priemonę pagal Įstatymo 113 – 115 straipsnius. Teisėtai atvykusiam ir teisėtai valstybėje esančiam prieglobsčio prašytojui, turinčiam galimybę apsigyventi Lietuvoje savo lėšomis, Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Prieglobsčio prašymas bendra tvarka turi būti išnagrinėtas per 3 mėn. terminą, kuris dėl objektyvių priežasčių gali būti pratęstas dar 3 mėnesiams.
Sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) priima Migracijos departamentas. Šis sprendimas gali būti:
a) suteikti pabėgėlio statusą ir išduoti leidimą nuolat gyventi;
b) nesuteikti pabėgėlio statuso, suteikti papildomą apsaugą ir išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento sprendimo dalis nesuteikti pabėgėlio statuso gali būti apskųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos;
c) nesuteikti prieglobsčio, prieglobsčio prašytoją išsiųsti iš Lietuvos.  Migracijos departamento sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Užsieniečiai prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu turi šias teises:
- gyventi Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
- tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
- naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba;
- gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;
- naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis;
- nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas Užsieniečių registracijos centre arba Pabėgėlių priėmimo centre;
- socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti piniginę pašalpą;
- kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti;
- kitas teises, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.
- nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose.
Prieglobsčio prašytojai privalo:
- laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
- vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;
- leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
- prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių;
- laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos.

2. Laikinosios apsaugos suteikimo tvarka
Sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo priima  Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu, jeigu Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra masinis užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą.  Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami bei apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje, neapribojant jų judėjimo laisvės.
Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams. Šio apsaugos laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Migracijos departamentas gali nuspręsti nesuteikti laikinosios apsaugos konkretiems užsieniečiams, jeigu yra priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama.
Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.
Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu turi šias teises:
- pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
- nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje;
- gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jam suprantama kalba;
- dirbti Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu;
- gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;
- gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas;
- kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus;
- nepilnamečiai užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis  bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi šias pareigas:
- laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
- leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;
- pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens;
- laisva forma raštu deklaruoti Užsieniečių registracijos centrui, Pabėgėlių priėmimo centrui ar teritorinei policijos įstaigai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir gaunamas lėšas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo laikotarpiu per 1 dieną nuo jų gavimo dienos.