Menu Close

Aktualijos

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) perspėja apie grėsmingai išaugusį perkeltų asmenų skaičių

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) perspėja apie grėsmingai išaugusį perkeltų asmenų skaičių pasaulyje. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, apie 60 mln. žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Šiandien paskelbtoje Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ataskaitoje pažymima, kad dėl karo, konfliktų ir persekiojimo perkeltų asmenų skaičius pasaulyje pasiekė patį aukščiausią lygį ir sparčiai didėja.
Pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Pasaulinių tendencijų ataskaitą savo namus priverstų palikti žmonių skaičius labai padidėjo: 2014 m.
pabaigoje priverstinai perkeltų žmonių buvo 59,5 mln., palyginti su 51,2 mln. 2013 m. pabaigoje ir 37,5 mln. prieš dešimtmetį. Tai pats didžiausias padidėjimas per metus nuo 2013 m.

Pagrindinė perkeltųjų asmenų pagausėjimo nuo 2011 m. priežastis – Sirijoje kilęs karas. Šis karas yra didžiausias priverstinio asmenų perkėlimo kaltininkas visame pasaulyje. 2014 m. kiekvieną dieną vidutiniškai 42 500 žmonių tapdavo pabėgėliais, prieglobsčio prašytojais arba šalies viduje perkeltais asmenimis. Šių asmenų skaičius vien per ketverius metus padidėjo keturis kartus. Šiuo metu vienas iš 122 asmenų pasaulyje yra arba pabėgėlis, arba šalies viduje perkeltas asmuo, arba prieglobsčio prašytojas. Jei šie žmonės būtų vienos šalies gyventojai, tai ši šalis būtų 24 pagal dydį pasaulyje.

„Vyksta didelės permainos, pasaulis nesuvaldomai juda link naujos eros, kai priverstinio asmenų perkėlimo problema ir šios problemos sprendimas tampa pačiu svarbiausiu dalyku“, – pareiškė Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras Antonijas Guteresas (António Guterres). „Pasibaisėtina, kad tie, kurie pradeda konfliktus, vis dažniau lieka nenubausti. O tarptautinė bendruomenė yra visiškai nepajėgi sutelkti savo jėgas, kad sustabdytų karą ir įtvirtintų bei išsaugotų taiką.“ Pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros ataskaitą regionuose auga pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų skaičius. Per paskutinius penkerius metus šiose šalyse kilo arba paaštrėjo mažiausiai 15 konfliktų: aštuoni konfliktai Afrikoje (Dramblio Kaulo Krante, Centrinės Afrikos Respublikoje, Libijoje, Malyje, šiaurės rytų Nigerijoje, Pietų Sudane ir šiais metais Burundyje); trys Viduriniuose Rytuose (Sirijoje, Irake ir Jemene); vienas Europoje (Ukrainoje) ir trys Azijoje (Kirgizijoje, keliose Mianmaro vietose ir Pakistane). Tik keli iš šių konfliktų buvo išspręsti, o dėl daugelio kitų vis daugiau gyventojų yra priversti palikti savo namus. 2014 m. tik 126 800 pabėgėlių galėjo grįžti į savo gimtąsias šalis. Šis skaičius pats mažiausias per 31 metus.
Dėl dešimtmečius trunkančios įtampos ir konfliktų Afganistane, Somalyje ir kitose šalyse milijonai žmonių yra priversti keliauti iš vienos vietos į kitą ir labai dažnai ištisus metus likti visuomenės nuošalyje ir kankinančioje nežinioje, kaip ilgai jiems teks būti pabėgėliais ar šalies viduje perkeltais asmenimis. Pasaulinių konfliktų pasekmės ir jų sukeltos kančios akivaizdžios – vis daugiau pabėgėlių, ieškodami prieglobsčio, leidžiasi į pavojingas keliones laivais Viduržemio jūra, per Adeno įlanką, Raudonąja jūra ir Pietryčių Azijos vandenimis.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros Pasaulinių tendencijų ataskaitoje nurodoma, kad vien tik per 2014 m. naujai perkelti asmenys sudarė 13,9 mln.
Tai keturis kartus daugiau nei 2010 m. 2014 m. pasaulyje pabėgėlių skaičius išaugo iki 19,5 mln. nuo 16,7 mln. 2013 m. Šalies viduje perkeltų asmenų skaičius padidėjo iki 38,2 mln. nuo 33,3 mln. 2013 m. žmonių, laukiančių pabėgėlių statuso suteikimo, skaičius išaugo 1,8 mln., palyginti su 1,2 mln.
2013 m.

„Kadangi trūksta lėšų ir nėra nusistovėjusios tarptautinės nukentėjusiųjų nuo karo apsaugos praktikos, žmonės, kuriems reikia palaikymo, pagalbos ir prieglobsčio, paliekami likimo valioje“, – sakė A. Guteresas. „Precedento neturintis masinis asmenų perkėlimas reikalauja neeilinio humanitarinio atsako ir naujo tarptautinio įsipareigojimo, kaip toleruoti ir apsaugoti žmones, paliekančius konflikto zonas ir bėgančius nuo persekiojimo.“ Sirija užima pirmą vietą pasaulyje pagal šalies viduje perkeltų asmenų (7,6 mln.) ir pabėgėlių (3,88 mln. 2014 m. pabaigoje) skaičių. Antroje ir trečioje vietoje yra Afganistanas (2,59 mln.) ir Somalis (1,1 mln.).

Smarkiai augant perkeltų asmenų ir pabėgėlių skaičiui, turtingos šalys jų priima daug mažiau nei mažiau turtingos šalys. Beveik devyni iš dešimties pabėgėlių (86 %) atvyko į mažiau ekonomiškai išsivysčiusius regionus ir šalis. Ketvirtis visų pabėgėlių atvyko į šalis, kurios įtrauktos į Jungtinių Tautų mažiausiai išsivysčiusių šalių sąrašą.

Europa (iki 51 %)
Konfliktas Ukrainoje, rekordinis 219 000 pabėgėlių, atplaukusių Viduržemio jūra, skaičius ir 1,59 mln. Sirijos pabėgėlių atvykusių į Turkija, kuri 2014 m. užėmė pirmą vieta pasaulyje kaip šalis, priėmusi daugiausia pabėgėlių, sulaukė didelio visuomenės dėmesio, taip pat teigiamų ir neigiamų vertinimų dėl pabėgėlių kausimo sprendimo. Europos Sąjungoje daugiausia prieglobsčio prašymų buvo pateikta Vokietijoje ir Švedijoje. Priverstinai perkeltų asmenų skaičius Europoje sudarė 6,7 mln. 2014 m. pabaigoje, palyginti su 4,4 mln.
2013 m. pabaigoje. Ketvirtadalį šių asmenų sudarė Sirijos piliečiai Turkijoje.

Šiaurės Europa
Iš viso penkiose šiaurės šalyse per 2014 metus prieglobsčio pasiprašė
106,200 pabėgėlių (iki 36%). Daugiausia, t.y. 70% visų šio regiono prieglobsčio prašymų, gavo Švedija. Švedija taip pat užima ketvirtą vietą tarp 44 industrializuotų šalių, kur prieglobsčio pasiprašė 75,100 pabėgėliai (iki 38%), daugiausia iš Sirijos ir Eritrejos. Danijoje buvo užregistruota
14,820 prieglobsčio prašytojų, Norvegijoje – 12,640, Suomijoje – 3,520 ir Islandijoje – 160. Baltijos šalyse situacija nepasikeitė – šios valstybės gavo labai mažą prašymų skaičių. Lietuvoje dėl prieglobsčio kreipėsi 390 asmenų, Latvijoje – 360. Estija gavo 150 prieglobsčio prašymų, t.y.
mažaiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių.

Viduriniai Rytai ir Šiaurės Afrika (iki 19 %)
7,6 mln. žmonių, nukentėjusių nuo Sirijos karo, buvo priversti persikelti į kitą šalies vietą, ir 3,88 mln. žmonių persikėlė į kitus kaimyninius regionus ar už jų ribų. Pagal šiuos skaičius Viduriniai Rytai užima pasaulyje pirmą vietą kaip regionas, iš kurio buvo priverstinai iškelta daugiausia žmonių, ir kaip regionas, priėmęs daugiausia šių asmenų. Nuo Sirijos neatsiliko ir Irakas, kuriame buvo mažiausiai 2,6 mln. naujai perkeltų asmenų. 2004 m. pabaigoje šioje šalyje šalies viduje perkelti asmenys sudarė 3,6 mln. Libijoje naujai perkelta 309 000 asmenų.

Užsachario Afrika (iki 17 %, išskyrus Nigeriją – statistinė išskirtis) Dėl Afrikoje dažnai kylančių konfliktų, kurie paprastai nesulaukia reikiamo dėmesio, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respublikoje, Pietų Sudane, Somalyje, Nigerijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir kitose šalyse, 2014 m. šiame regione labai išaugo perkeltų asmenų skaičius. Šis skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei Viduriniuose Rytuose. Užsachario Afrikoje pabėgėlių skaičius sudarė 3,7 mln., o šalies viduje perkeltų asmenų skaičius 11,4 mln., iš jų
4,5 mln. buvo 2014 m. naujai perkelti asmenys. Į 17 % augimą neįtraukti Nigerijos duomenys (statistinė išskirtis), nes šalies viduje perkeltiems asmenims skaičiuoti naudojama metodika buvo pakeista 2014 m. Kenijos, kaip šalies, priimančios daugiausia pabėgėlių Afrikoje ir esančios pasaulio penketuke, vietą užėmė Etiopija.

Azija (iki 31%)
Azija jau seniai yra viena iš šalių, kuriose šalies viduje perkeltų asmenų skaičius yra didžiausias pasaulyje. 2014 m. šalies viduje perkeltų asmenų skaičius Azijoje išaugo 31 % iki 9 mln. žmonių. Afganistanas, kaip šalis, kurios pabėgusių asmenų skaičius anksčiau buvo didžiausias pasaulyje, užleido savo vietą Sirijai. 2014 m. asmenys buvo nuolat perkeliami į Mianmarą ir iš Mianmaro, įskaitant Rohingya ir Rachinų valstiją Kačinų valstijoje ir Vakarų Šanų regionus. Iranas ir Pakistanas išlaikė savo pozicijas pasaulio ketvertuke kaip dvi daugiausia pabėgėlių priimančios šalys.

Šiaurės Amerika ir Pietų Amerika (iki 12 %) Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje perkeltų asmenų skaičius taip pat išaugo. Pabėgėlių iš Kolumbijos skaičius per metus sumažėjo 36 300 iki 360 300. Šį sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad buvo peržiūrėti Venesuelos pateikti duomenys apie pabėgėlius. Vis dėlto Kolumbija išliko tarp pasaulio šalių, turinčių daugiausia šalies viduje perkeltų asmenų. Šių asmenų skaičius Kolumbijoje buvo 6 mln., o naujai perkeltų asmenų skaičius sudarė 137 000 per metus.
Kadangi vis daugiau Centrinės Amerikos gyventojų palieka savo šalį, gelbėdamiesi nuo gaujų smurto ir kitokio persekiojimo, 2014 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose prieglobsčio prašymų skaičius išaugo 36 800 (44 %), palyginti su 2013 m.

Visą Pasaulinių tendencijų ataskaitą, kurioje pateikiama ši ir kita informacija, įskaitant atskirų šalių duomenis, pabėgėlių vaikų be globėjų, asmenų, grįžtančių į savo šalis, ir asmenų be pilietybės skaičių rasite čia

COI dokumentai

Europos prieglobsčio paramos biuras parengė ataskaitą apie saugumo situaciją Afganistane
Trumpas aprašymas

2019-06-12 Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO) pristatė ataskaitą „Saugumo situacija Afganistane. Ši ataskaita yra penktoji 2015 metais EASO parengto dokumento apie Afganistaną atnaujinta versija. Joje pateikiama išsami saugumo situacijos 34 Afganistano provincijose bei Kabulo mieste apžvalga.

2018 m. Afganistanas užėmė antrąją vietą pagal pareiškėjų gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyse skaičių. Iš viso buvo pateikta 45300 prašymų suteikti prieglobstį.

Ataskaitą „Saugumo situacija Afganistane“ galima rasti čia.

Nuotrauka: © US Air Force, 2018 m. vasario 9 d., nežinoma Afganistano vietovė, 180209-O-ZZ999-0001.

Autorius
Leidėjas
Paskelbimo data
Informacijos tipas
Prieigos lygisLaisvai prieinamas
Europos prieglobsčio paramos biuras parengė ataskaitą apie Afganistaną
Trumpas aprašymas2019-04-01 Europos prieglobsčio paramos biuras (European Asylum Support Office, EASO) pristatė ataskaitą "Pagrindiniai socioekonominiai rodikliai Afganistane: Kabulas, Mazar-e Šarifas ir Heratas". EASO ataskaitoje pateikiama aktuali informacija, kuri gali būti naudinga sprendžiant dėl tarptautinės apsaugos suteikimo Afganistano piliečiams. Aptariamos temos: viduje perkeltų asmenų ir grįžtančių Afganistano piliečių padėtis, judėjimas šalies viduje, ekonominis klimatas, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumas, įsidarbinimo galimybės, ypatingą dėmesį skiriant labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms: viduje perkeltiems bei grąžintiems į kilmės valstybę asmenims, taip pat moterims ir vaikams. 2016 m. EASO inicijavo pilotinį projektą, kurio tikslas - palengvinti ES valstybių narių bendradarbiavimą rengiant rekomendacines gaires Afganistano klausimu. 2017 m. rugpjūtį EASO parengė ataskaitą "Afganistanas: svarbiausi socioekonominiai rodikliai, valstybės apsauga ir judėjimas Kabule, Mazar-e Šarifo ir Herato miestuose".   Nuotrauka: © UN Photo / Fardin Waezi, 2017 m. birželio 14 d., Kabulas, Afganistanas, #726186, nuoroda
Autorius
Leidėjas
Paskelbimo data
Informacijos tipas
Prieigos lygisLaisvai prieinamas
Europos prieglobsčio paramos biuras išleido ataskaitą apie saugumo padėtį Irake
Trumpas aprašymas​2019-03-14 Europos prieglobsčio paramos biuras (European Asylum Support Office, EASO) išleido informacijos apie kilmės valstybę ataskaitą "Irakas: saugumo padėtis šalyje". Pirmojoje ataskaitos dalyje apžvelgiama bendra saugumo situacija Irake, daugiausia dėmesio skiriant ginkluotoms grupėms ir jų kontroliuojamoms teritorijoms, naujausiems konfliktams ir saugumo tendencijoms, smurto prieš civilius gyventojus poveikio vertinimui, valstybės institucijų gebėjimui užtikrinti įstatymų viršenybę. Antroji dalis yra skirta saugumo situacijos vertinimui provincijų lygmenyje. Kiekvienas skyrius, skirtas konkrečiai provincijai, pateikia žemėlapį, trumpą provincijos apibrėžimą bei pamatinę informaciją apie provincijoje veikiančias ginkluotąsias pajėgas, konfliktų dinamiką bei saugumo tendencijas 2018 metais. Nepaisant fakto, jog 2018 m. stebimas prieglobsčio prašytojų iš Irako skaičiaus mažėjimas, Irakas išlieka viena iš pirmaujančių valstybių, kurios piliečiai teikia tarptautinės apsaugos prašymus ES šalyse. 2017 m. Europoje buvo gauta 52 500 prašymų, 2018 m. - daugiau negu 42 000 prašymų suteikti prieglobstį Irako piliečiams. 2019 m. sausio mėnesio duomenimis, Irako piliečiai sudaro trečią pagal dydį tarptautinės apsaugos prašančių asmenų grupę Europoje.   Nuotrauka: © European Union / Peter Bird, Didžiosios al-Nuri Mečetės griuvėsiai Mosulo senamiestyje, 2018 m. birželio 18 d., nuoroda
Autorius
Leidėjas
Paskelbimo data
Informacijos tipas
Prieigos lygisLaisvai prieinamas